Kartais žmonės nuoširdžiai stebisi kitų žmonių poelgiais, jų elgesio motyvais ir gyvenimo pasirinkimais. Nenuostabu, juk visi mes esame skirtingi, užaugę skirtingose šeimose su savo istorija, turėję vis kitokios patirties ir išgyvenimų. Kur kas įdomiau yra tai, kad neretai ir pati moteris gali stebėtis ir nesuprasti savo elgesio ir pasirinkimų. Ji gali nuoširdžiai norėti darnios šeimos, patikimo ir mylimo partnerio, įdomaus ir gerai įvertinamo darbo, harmonijos viduje ir stabilumo aplinkui, bet pati kaskart įstumia save į netinkamus santykius, netinkančias sąlygas, nuolatinius emocijų amerikietiškus kalnelius. Tokia moteris nesijaučia saugiai ir nepasitiki savo sprendimais, karštligiškai bando keisti savo gyvenimą, bet vėl ir vėl išgyvena neigiamas emocijas, nusivylimą ir begalinį liūdesį. Kodėl gi taip atsitinka? Nuo ko priklauso mūsų pasirinkimai ir sprendimai? Kaip ištrūkti iš nemeilės ir nelaimės užburto rato ir išmokti būti laiminga?
Kiekvienos mergaitės santykių scenarijų pasirinkimas prasideda dar vaikystėje, kai dukra įdėmiai stebi savo tėvų tarpusavio bendravimą. Jos mama tampa pirmu jos orientyru į galimą moters vaidmenį šiame pasaulyje, parodantį vertę, galimus lūkesčius ir svajones. Tėvas tampa pirmu vyru, su kuriuo mergaitė kuria santykius, kuris parodo jai lyčių bendravimo variantus, į pasąmonę įrašo būsimų partnerių atrankos kriterijus ir galimus bendravimo scenarijus. Nuo to, kokius savo tėvų santykius stebi dukra, priklauso jos pačios pasaulėžiūra ir visas būsimas gyvenimas su jo pasirinkimais. Jei ji mato pagarbius, šiltus ir darnius santykius, meilės kupinus žvilgsnius, girdi juoką ir meilius žodžius, kuriais apsikeičia tėvai tarpusavyje, tai būtent tokia norma ir lydės ją jos kelyje, būtent tokių ženklų ji ir ieškos savo partnerio elgesyje. Taip, ji gali klysti ir kurti santykius su netinkamu žmogumi, bet labai greitai jos vertybės ir vaikystės patirtis leis jai užbaigti netinkantį etapą ir toliau eiti laimės link.
Visai kitaip klostosi moters gyvenimas, jeigu jos vaikystė buvo ne tokia šviesi ir lengva. Toksiški tėvų santykiai, meilės ir pagarbos stoka skaudžiai atsiliepia visam būsimam moters gyvenimui. Jeigu mergaitė augo šeimoje, kurioje tėvo rolė buvo epizodiška, jis buvo šaltas ir abejingas dukros atžvilgiu, nerodė jai dėmesio, pagarbos ir meilės, tai būtent tokios nuostatos ir taps moters norma. Jeigu tėvas neguos savo dukros slogiais jos vaikystės momentais, nesuteiks sparnų ir nemotyvuos siekti viršūnių, neleis pasijausti princese, tai suaugusi moteris nežinos, kad tai buvo būtini patyrimai tam, kad ji turėtų sveiką aukštą savivertę ir stiprius orientyrus. Suaugusi moteris vėl ir vėl atsidurs toksiškuose santykiuose, kuriuose partneris elgsis panašiai: menkins ją, negerbs ir nemylės, visai kaip vaikystėje. Jai bus nekomfortiška ir nejauku būti kartu su kitokio plauko vyrais, kurie moka mylėti, gerbti ir nešioti ant rankų, nes tai tiesiog nesiderins su jos norma, įrašyta į pasąmonę. Moteris negalės atsipalaiduoti, pasijausti moteriška ir seksuali, leisti sau mylėti ir būti mylima. Taip ir suksis užburtas ratas, atnešdamas vis daugiau skausmo, nerimo ir nevilties. Deja, bet ištrūkti iš jo gali būti be galo sudėtinga, nes iš pradžių reikėtų suvokti, kad visų atsakymų reikėtų pradėti ieškoti dar vaikystės patyrimuose.
Terapijoje saugioje aplinkoje išgryninama kūno ir vidaus suprantama „norma“ ir dirbama su ja. Tik tada moters gyvenime gali įvykti kardinalūs pokyčiai, nes jos kūne atsiranda visai kitokie pojūčiai ir ji gali sąmoningai ir laisvai toliau kurti naujus santykius ir pagaliau leisti sau būti laiminga.
