Vaikystė daugumai žmonių asocijuojasi su linksmu ir lengvu gyvenimo laikotarpiu, kai dienos būna ilgos ir nerūpestingos. Deja, bet tikrai ne visų vaikų vaikystė būna laiminga ir šviesi.
Tėvai yra pirmieji suaugę žmonės, kurie kloja pamatus visam tolimesniam vaiko gyvenimui. Nuo jų brandos, elgesio ir tarpusavio santykių priklauso norma, kurią įsisąmonina dukra.
Visai kitaip klostosi tos mergaitės gyvenimas, kuriai teko augti kitokioje šeimoje. Dažniausiai, mergaitė, kuri vaikystėje nuoširdžiai bando gelbėti mamą, suaugusi pradeda gelbėti visą likusį pasaulį.
Terapijos metu saugioje aplinkoje pagaliau įmanoma surasti, suprasti ir įvardinti ankstesnių kartų užmestą naštą, traumuojančius vaikystės patyrimus ir užslėptus išgyvenimus.
