Kas yra Hipnoterapija?

Hipnoterapija suteikia galimybę patirti tuos pačius transpersonalius išgyvenimus, kurie leidžia pakeisti suvokimą apie save ir apie supantį pasaulį. Žmogus įgauna džiaugsmo, ramybės pojūtį, atsiranda gyvenimo skonis.

Hipnoterapija turi ypatingą terapinį potencialą. Transpersonalūs išgyvenimai yra labai svarbūs kūrybiškumui ir turi ypatingą terapinį potencialą.

– Pasąmonė – tai, kas slypi už mūsų žinojimo ribų, bet veikia kasdien.

– Sąmonė – su tuo, ką žmogus supranta, bet dažnai negali pakeisti.

– Nesąmoninga dalis – giliausi įrašai, refleksai, kūno reakcijos.

– Kūnas – jo atmintis, įtampos, skausmai, reakcijos.

– Giminės sistema – perduoti šeimos įrašai, lojalumai, traumos, vaidmenys.

– Vidinės asmenybės – mūsų skirtingos dalys, kurios nori skirtingų dalykų.

– Emocinės žaizdos – tai, kas nebuvo atreaguota kitaip ir užstrigo.

– Kaukės – vaidmenys, kuriuos dėvime norėdami būti „priimti“.

– Tuštumos pojūtis, nerimas, įtampa – visa tai tampa įėjimo taškais į giluminį darbą.

Hipnoterapija ne moko galvoti kitaip, o leidžia jaustis kitaip. Ir kai pasikeičia būsena – keičiasi viskas: sprendimai, veiksmai, gyvenimas.

Kas yra Regresija?

Regresija – tai darbas su pasąmone, kai žmogus sąmoningai grįžta į ankstesnius savo gyvenimo momentus, kuriuose susiformavo gilūs vidiniai blokai. Šie blokai dažnai veikia iki šiol:

– sukelia nerimą ir įtampą be aiškios priežasties,

– trukdo kurti artimus santykius arba pritraukiami tie patys skaudūs scenarijai,

– sukelia nepaaiškinamą kaltės ar gėdos jausmą,

– blokuoja veiksmą – žmogus lyg žino, ką reikia daryti, bet nieko nekeičia, – pasireiškia kaip chroniškas nuovargis, jėgų nebuvimas,

– sukuria vidinę tuštumą, kurią nesėkmingai bandoma užpildyti darbu, valgymu, santykiais, alkoholiu,

– trukdo išdrįsti kalbėti, rodyti save, prašyti, nustatyti ribas.

Darbo metu pirmiausia aiškinamės, kokia vidinė būsena slypi po problema – ar tai įtampa, susikaustymas, tuštuma, sustingimas, kontrolė, nuolatinis nerimas. Ir svarbiausia – kaip ta būsena jaučiasi kūne. Iš ten žmogus leidžiasi į praeitį, kur pirmą kartą tai atsirado. Kai randamas šaltinis – dirbama su juo: vidinė žaizda išklausoma, paleidžiama, perrašoma. Tai leidžia kūnui ir pasąmonei išsilaisvinti iš senų programų.

Ką tai duoda?

– Jeigu anksčiau buvo žema savivertė – atsiranda tikėjimas savimi ir noras veikti.

– Jei buvo baimė kalbėti – atsiranda drąsa pasisakyti, prašyti, parodyti savo nuomonę.

– Jei buvo tuštuma – grįžta vidinis pilnatvės jausmas, atsiranda ryšys su savimi. – Jei viską kontroliavai – atsiranda daugiau pasitikėjimo gyvenimu ir vidinės laisvės.

– Jei santykiai vis skaudino – pradedi atpažinti, kas tau netinka, ir atsiranda jėgos atsisakyti to, kas žeidžia.

– Jei viską darai per jėgą – atsiranda lengvumas, motyvacija ir gyvybė.

– Jei visada jauteisi kažkokia „ne tokia“ – pagaliau ateina jausmas, kad su tavimi viskas gerai.