Vidinių programų keitimas

Dauguma žmonių mano, kad jų elgesį lemia logiški sprendimai ar sąmoningi pasirinkimai. Tačiau realybėje mūsų gyvenimą dažniausiai valdo vidinės programos – gilūs pasąmoniniai įsitikinimai, kurie susiformavo vaikystėje, šeimoje, santykiuose ar net per kartų patirtis.

Šios programos – tai ne žodžiai, kuriuos lengva pakeisti, o gilūs vidiniai įrašai, kuriuose slypi tai, kuo tu iš tiesų tiki apie save, kitus ir pasaulį. Ir kol šios programos lieka nepakeistos, žmogus tarsi gyvena iš vidaus užrakintas: jis lyg ir nori, bet negali; lyg ir mato, bet nepajuda.

Kas yra vidinė programa?

Vidinė programa – tai pasąmoninis įsitikinimas, kad:

• turiu viską daryti viena;
• jei būsiu tikra savimi – manęs nepriims;
• reikia stengtis, kad būčiau verta;
• negalima atsipalaiduoti, nes viskas sugrius;
• geriau tylėti, nei pasakyti, ko iš tikrųjų noriu.

Tai įsitikinimai, kurie formuoja žmogaus pasaulėžiūrą, emocijas, net fizines reakcijas. Programa įrašyta ne tik mintyse – ji gyvena kūne, nervų sistemoje, elgesio modeliuose. Todėl vien suprasti nepakanka.

Kaip keičiasi vidinė programa?

Tikras programos keitimas nevyksta per protą. Jis vyksta tada, kai per tam tikras būsenas, metodus ir vidinius išgyvenimus žmogaus pasąmonėje įsitvirtina naujas suvokimas, leidžiantis:

• jaustis saugiai, net kai esi matoma;
• tikėti savimi be pastangų;
• atsipalaiduoti be kaltės;
• norėti daugiau ir nejausti gėdos;
• veikti ne per įtampą, o per būseną.

Tai perrašymas – ne tik naujo įsitikinimo įdėjimas, bet ir seno paleidimas.

Ir kai programa pasikeičia – pasikeičia visa vidinė struktūra: emocinė reakcija, kūno būsena, pasirinkimai.

Ką sukuria perrašytos programos?

Perrašant vidines programas formuojama nauja vidinė būsena, o su ja atsiranda tai, ko senos programos neleido:

• vidinė stiprybė – tylus tvirtumas, kuris nebėra kova;
• savivertė – jaučiama iš vidaus, o ne ieškoma iš kitų;
• – pasitikėjimas savimi – kuris remiasi į vidinę atramą, o ne išorės aplinkybes.

Tai nėra vienkartinis sprendimas. Tai procesas, kuris leidžia žmogui gyventi ne iš seno įpročio, o iš tikros, perrašytos vidinės tiesos.