Kodėl moteris atstumia meilę?

Meilė – saldžiausias ir tyriausias jausmas, kurį gali jausti žmogus. Visi mes trokštame patirti jį savo gyvenime, ne tik mylėti, bet ir jaustis mylimi, tiesiog maudytis meilės vandenyne ir dalintis ja su aplinkiniais. Nors kiekvienas žmogus pačią meilę supranta savaip, mokslininkai irgi teigia, kad yra kelios meilės formos, bet, turbūt, nerastumėme nei vieno žmogaus, kuris nenorėtų jos apskritai patirti.

Neretai vaikas jau gimsta meilės ir laimės burbule, kurį sukuria jam jo tėvai, vėliau jis jau pats sutinka savo gyvenimo žmogų ir gali perduoti šį taurų jausmą kitai kartai. Kitokia, bet vis tiek meilė mus sieja ir su mūsų draugais ir kitais artimaisiais žmonėmis. Be meilės jausmo žmogus gali jaustis vienišas, nelaimingas, nekvėpuojantis pilna krūtine. Net nelaiminga, vienpusė meilė be atsako gali žmogui suteikti tam tikros vertingos patirties, geriau suprasti savo poreikius ir ateityje padėti sutikti savo žmogų.

Nors gali atrodyti paradoksalu, bet yra moterų, kurios galvoja, kad nėra vertos meilės. Taip, jos trokšta mylėti ir būti mylimos, jos nori jaustis saugiai ir užtikrintai savo partnerio glėbyje, nori būti vadinamos karalienėmis ir deivėmis, bet tuo pat metu jos atstumia visus, kas tik pasiryžta jų svajonių įgyvendinimui. Kodėl gi taip atsitinka?

Kaip ir buvo paminėta pradžioje, reikėtų grįžti į moters vaikystę ir paieškoti to pirminio meilės burbulo, sukurto mergaitės tėvų. Ar mergaitė gimė apsupta tėvų šiltų jausmų, globos ir rūpesčio? Ar visą vaikystę girdėjo padrąsinimus, motyvuojančius žodžius, komplimentus? Ar matė meilės pilnas mamos akis? Ar jautė tėvo stiprų užnugarį ir tvirtas rankas, padedančias išskleisti sparnus? Jeigu atsakymas yra taip, tai tokia moteris meilę nuo pat pirmųjų dienų supranta kaip normą, tėvų santykius kaip orientyrą, ko reikėtų norėti iš savo būsimos šeimos, o svarbiausia, ji tikrai priima save, myli ir gerbia ir tvirtai tiki, kad yra verta visų pasaulio lobių.

Visai kitaip klostosi gyvenimas, jei mergaitė jau vaikystėje nežinojo, kas gi ta meilė ir kaip ją užsitarnauti. Nelaimingų šeimų scenarijai būna be galo skirtingi, bet jas vienija ta pati konstanta – meilės ir šilumos nebuvimas. Neretai suaugę žmonės nesugeba išspręsti savo asmeninių arba tarpusavio problemų ir nejučiomis perduoda šią naštą kitai kartai. Kartais bendro gyvenimo eigoje susikaupia nuoskaudos ir neišsakyti žodžiai, kurie žeidžia abu partnerius, bet taip pat ir skaudžiai atsiliepia vaikui. Būna ir jau atnešti gyvenimo scenarijai, kurie yra perduodami iš kartos į kartą, tad tėvai net nesusimąsto, kad jų elgesys yra traumuojantis ir žalojantis dukrą, griaunantis jos gyvenimo pamatus. Rezultatas visada yra toks pats: moteris užauga su didele meilės stoka, nepasitikėjimu savo jėgomis, prieraišumo baime ir beribiu meilės ilgesiu. Toks kokteilis neleidžia pasiekti savo svajonių, bet taip pat ir neleidžia atsipalaiduoti ir mėgautis gyvenimu, įsukdamas į užburtą liūdesio ir vienatvės ratą.

Terapijos metu saugioje aplinkoje moteris kartu su specialistės pagalba pagaliau gali atsekti ir į dienos šviesą ištraukti savo vaikystės patirtis ir traumas. Tik tada jos gali būti įvardintos ir suprastos, o tada ateina laikas naujiems pokyčiams ir patyrimams, naujų, moteriai priimtinų, normų įrašymui ir naujam, laimingam ir meilės kupinam gyvenimui.