Kodėl sunku pasitikėti savimi, net kai kiti sako, kad esi verta?
Turbūt nerasime nei vieno žmogaus, kuris nemėgtų šiltų žodžių, padrąsinimų, pagyrimų ir pripažinimo. Moterims dar kiek dažniau tenka girdėti komplimentus dėl išvaizdos, naujos suknelės ir šukuosenos. Visi šie komplimentai, jei jie pasakyti laiku ir vietoje, iš visos širdies ir be vulgarumo ar noro pašiepti, tikrai gali pamaloninti širdį ir pakelti savivertę. Juk taip smagu ir gera yra matyti ir girdėti, kad ne tik tu pati laikai save verta, bet ir aplinkiniai su tuo sutinka. Kartais net vienas ar keli nuoširdūs malonūs žodžiai gali sukelti šypseną, pakelti nuotaiką į aukštesnį lygį ir suteikti sparnus visai dienai.
Deja, yra žmonių, kurie nemoka ir negali apie save girdėti pagyrų ir komplimentų. Aplinkiniai gali kiek panorėję aukštinti juos, girti ir pripažinti stipriąsias puses, drąsinti ir motyvuoti siekti naujų aukštumų, bet žmogus vis tiek jausis nepakankamas, nevertas ,nepasitikintis savo jėgomis. Mūsų šiuolaikiniame pasaulyje, kur moterys dažnai laikomos silpnąja lytimi, ši problema skamba dar opiau ir skaudžiau. Kodėl gi taip vyksta?
Dažnai girdime, kad visų problemų šaknų reikia ieškoti vaikystėje. Tiesa ta, kad mūsų vaikystė tikrai turi daug įtakos visam mūsų likusiam gyvenimui. Pirmieji gyvenimo metai yra tarsi viso gyvenimo pamatai, ir nuo jų kokybės, tvirtumo ir sandaros priklauso koks gyvenimas – namas bus pastatytas, ar jis išlaikys visas negandas, ar bus šviesus ir jaukus, ar suteiks užuovėją savo šeimininkei, o gal atvirkščiai, prilygs šiaudiniam nameliui iš žinomos pasakos ir bus nupūstas pikto pilvo vilko.
Mažai mergaitei yra labai svarbu matyti savo abiejų tėvų pavyzdį savo gyvenime, nes būtent jie yra tie žmonės, kurie jai rodo vyro ir moters vaidmenis santykiuose, bendravime, meilėje. Jeigu mergaitė mato, kad jos tėvai myli, gerbia, palaiko ir motyvuoja vienas kitą, o taip pat ir su ja kuria sveiką ir stiprų ryšį, tai šita norma ją lydės viso gyvenimo metu, ji net ir nesąmoningai lygiuosis į tokį pavyzdį, ieškos partnerio, kurio elgesys ir vertybės atitiks jos vertybes, aplinkoje ir darbe stengsis apsupti save žmonėmis, kurie leis jai jaustis verta, gerbiama ir reikalinga. Tokia moteris turės tvirtą vertybinį stuburą ir sveiką aukštą savivertę.
Visai kita istorija nutinka, jei mergaitė vaikystėje neturi sveiko pavyzdžio ir normalių santykių su tėvais. Smurtas, alkoholizmas, tėvų patirtos psichologinės traumos, perduodamos kitai kartai, nemeilė ir nepriežiūra, o kartai ir kiti veiksniai lemia tai, kad mergaitė nuo vaikystės jaučiasi atstumta, nereikalinga, neverta meilės ir pagarbos. Tokia į vidų įrašyta norma ją lydi visą gyvenimą, ir net jei aplinkiniai žmonės norėtų suteikti jai meilės, pagarbos ir vertės, vidinis balsas visada kuždės, kad ji nėra verta, gerbiama ir mylima. Nes tai tiesiog neatitinka daug metų viduje nešiotos normos. Tokia moteris gali iki galo nesuprasti, kodėl ji netiki savo jėgomis, kodėl nepriima komplimentų, bet vaikystės našta tiesiog slėgs pečius.
Terapijos metu tenka nueiti netrumpą kelią į pasąmonės gelmes, kad vaikystės patyrimai, išgyvenimai ir traumos išvystų dienos šviesą, būtų įvardintos ir suprastos. Tik tada atsiranda vietos naujiems, švariems patyrimams, pojūčiams ir savo laimės paieškoms. Tik taip moteris gali pradėti kurti savo, o ne kitų žmonių primestą gyvenimo, meilės ir sėkmės istoriją.
