Turbūt, visos moterys savo gyvenime norėtų būti sėkmingos skirtingose gyvenimo sferose, pradedant santykiais su mylimu partneriu ir baigiant karjeros galimybėmis. Vienos gali pasirinkti kažkokią vieną sferą ir mėgautis lėtesniu gyvenimu, kitos, nori aprėpti viską, visur spėti ir gauti iš gyvenimo maksimumą. Skirtingoms moterims gali sektis taip pat įvairiai, tikrai ne visada gyvenimas būna rožėmis klotas, apdovanojimai ir sėkmė tikrai netyko už kiekvienų durų. Bet vis tiek, kartais iš šalies gali pasirodyti, kad kol vienos moterys eina per gyvenimą lengvai ir užtikrinai, kitos gali nertis iš kailio, dėti begalę pastangų, o rezultatas gausis eilinį kartą nuviliantis. Kodėl gi taip atsitinka? Koks gi yra sėkmės raktas nuo laimės durų?
Kiekvienos sėkmingos savimi pasitikinčios moters vaikystėje, dažniausiai, galima rasti saugios, šviesios ir mylinčios šeimos vaizdą. Ir atvirkščiai, jei dabartyje moteris susiduria su santykių, savęs priėmimo sunkumais, tai verta atsigręžti į jos vaikystės metus ir pažiūrėti, ar buvo užtikrinti visi pamatiniai vaiko poreikiai, tokie kaip meilė, rūpestis ir pagarba.
Mergaitės tėvai yra pagrindiniai ir labai svarbūs žmonės jos gyvenime. Būtent jų tarpusavio santykiai, ryšis su savo vaiku, šeimos modelis ir tėvų vaidmenys jame nulemia, kaip ateityje klostysis mergaitės gyvenimas, kokia norma bus įrašyta jos viduje ir į kokius pavyzdžius ji galės orientuotis. Kiekvienas iš tėvų atlieka atskirą, labai svarbią rolę mergaitės gyvenime. Mama savo pavyzdžiu rodo moters vietą šeimoje ir gyvenime, parodo, kokie gali būti moters santykiai su vyrais, kaip juose galima jaustis ir išgyventi, taip pat kuria emocinį ryšį su savo dukra ir sukuria pasitikėjimo savimi pamatus visam tolimesniam gyvenimui. Tėvo vaidmuo yra irgi be galo svarbus ir nepamainomas. Tai yra pirmas suaugęs vyras mažos mergaitės gyvenime, kuris turėtų ją mylėti besąlygiškai, rodyti tai savo žodžiais ir jausmais. Jis yra tas asmuo, kuris per santykį su vaiko motina rodo, kaip vyrai elgiasi su mylimomis moterimis, ko reikėtų ieškoti renkantis partnerį ir ko reikėtų vengti. Bendraudamas su savo dukra, auklėdamas ją, tėvas turėtų suteikti žinių apie pagarbą, motyvavimą ir palaikymą. Būtent per tėvo – dukters santykį susiformuos mergaitės supratimas, kaip ateityje ji turi jaustis šalia vyro, koks jo elgesys gali būti toleruotinas, o kuris signalizuos apie raudonąsias vėliavėles. Suaugusi moteris žinos savo vertę ir turės savigarbos ir pasitikėjimo tam, kad rinktųsi į partnerius tik tokius žmones, kurie elgsis su ja panašiai, kaip elgėsi tėvas, nes tokia bus jos norma.
Šis scenarijus gali atnešti laimę ir komfortą tik jeigu tėvo ryšis su dukra buvo stiprus, pagarbus ir kupinas meilės. Jeigu mergaitei nepasisekė ir jos vaikystė buvo pažymėta vienatve, emocionaliu šalčiu, meilės ir pagarbos stoka iš tėvo pusės, jeigu jai reikėjo kovoti dėl dėmesio trupinių, nertis iš kailio dėl pagyrimų ir švelnaus prisilietimo, tai visą likusį gyvenimą ji neš ant pečių šią naštą. Ji gali pati to nesuprasti ir net nesusimąstyti, iš kur kyla jos problemos, bet savo išvaizdos nepriėmimas ( nes tėtis nesakė, kokia ji graži), problemos santykiuose (nes tėtis neleido pajausti, kad ji yra verta visko, ją galima mylėti besąlygiškai), seksualumo ir moteriškumo iššūkiai ( nes tėvas nerodė pagarbos ir neįskiepijo meilės sau) trukdys mėgautis gyvenimu ir būti laiminga.
Moterys, ateinančios į terapiją, kartais negali tiksliai įvardinti savo problemų šaknų. Tik terapijos metu iš pasąmonės ištraukus visas vaikystės traumas įmanoma atsikratyti praeitų kartų užmestos naštos, atlaisvinti savo vidų naujiems patyrimams ir pojūčiams ir pagaliau pradėti gyventi laisvą, laimingą ir kupiną meilės sau gyvenimą.
