Kodėl kartais renkamės ne tuos santykius

Žmonės yra socialios būtybės, kurie suskurti būti tarp kitų žmonių, retas iš mūsų jaučiasi gerai būdamas vienas ilgesnį laiką. Gamta taip sudėliojo, kad visi mes ilgainiui ieškome savo žmogaus, su kuriuo mes norėtumėm ir galėtumėm pragyventi visą ar bent jau didžiąją dalį savo gyvenimo ir jaustis laimingi. Mūsų kultūroje nuo mažens yra priimta sekti vaikams gražias pasakas apie princeses ir princus, kurie ieško vienas kito, laukia, o galų gale susitinka ir gyvena ilgai ir laimingai, net jei reikėjo iškęsti įvairias negandas ir įveikti kliūtis. Mergaitės augdamos nuolatos girdi istorijas apie karštą meilę, svajonių vyrą, mūrinę sieną, už kurios galėtų pasislėpti nuo visų gyvenimo negandų. Tad nenuostabu, kad dauguma moterų nuoširdžiai svajoja sutikti savo princą, sukurti darnią ir stiprią šeimą, kurti svajonių gyvenimą kartu su juo ir jaustis princese.

Daliai moterų gali pasisekti gan greitai surasti savo žmogų ir pradėti šeimyninį gyvenimą, kita dalis gali ieškoti savo žmogaus gan ilgai, išgyventi skirtingus santykius ir etapus, bet tvirtai žinoti, ko jos nori ir ko siekia. Bet yra tokios moterys, kurių pasirinkimas iš šalies gali atrodyti tobulas: švelnus rūpestingas partneris, nešiojantis ant rankų, darnūs ir stabilūs santykiai, kuriuose abu partneriai gali jaustis saugiai ir užtikrintai, laimingai ir stabiliai atrodanti ateitis. Atrodo, kad tokia moteris laimėjo gyvenimo loteriją, bet giliai viduje ji nesijaučia laiminga, anaiptol, jai gali kažko trūkti santykiuose, dažniausiai, aistros. Jai jos partnerio elgesys veikiau primena tėvo globą, o pati ji gali jaustis labiau dukra, o ne mylima moteris, tad šis vidinis konfliktas ilgainiui išsirutuliuos į santykių užbaigimą. Aplinkiniai, dažniausiai, gali nuoširdžiai nesuprasti moters motyvų, o ir ji pati, neretai, negali paaiškinti, kas konkrečiai jai netiko, nes problema tikrai yra paslėpta giliai jos viduje, o, tiksliau, jos šaknų reikia ieškoti vaikystėje.

Mergaitės vidinis pasaulis pradedamas formuoti dar jos vaikystėje abiejų jos tėvų – mamos ir tėčio. Būtent nuo šių artimiausių žmonių priklauso, kokia pasaulėžiūra, kokios vertybės ir kokia norma bus įrašyta į vaiko vidų ir kokią įtaka tai turės jos vėlesniam gyvenimui, pasirinkimams ir santykiams su kitais žmonėmis. Jeigu mergaitės tėvai apgaubia savo vaiką šiluma, meile ir pagarba, skiepija teisingas vertybes, motyvuoja siekti savo svajonių ir suteikia sparnus, tai moteris visą gyvenimą žinos savo vertę, jausis verta meilės ir pagarbos, drąsiai sieks savo svajonių ir rinksis tokį partnerį, kurio akyse matys pagarbą ir meilę. Tokia moteris žinos, kad yra verta meilės ir šilumos tiesiog todėl, kad ji yra tokia kokia yra.

Visai kitaip formuosis pasaulėžiūra, jei mergaitė auga disfunkcinėje šeimoje, kurioje nėra vietos meilei, pagarbai ir šilumai. Jeigu jos tėvai nesutaria tarpusavyje, nerodo savo vaikui sveikų santykių pavyzdžio, nepalaiko ir nemotyvuoja savo vaiko, mergaitei nuo vaikystėje yra kalama į galvą, kad meilę reikia užsitarnauti, kad pats iš savęs vaikas nėra vertas savo artimųjų šilumos, tai tokia moteris visą gyvenimą turės žemą savigarbą, iškreiptą santykių viziją ir nesąmoningai trauks tokius partnerius, kurie ją skaudins ir žeis, bet tuo pat metu primins vaikystės jausmus, nes būtent tokia norma yra įrašyta į jos vidų. Visi kiti variantai, net atrodantys idealiai, negalės sužadinti tokių jausmų. Taip ir suksis užburtas ratas, nešantis tik nuovargį, perdegimą ir nepasitenkinimą savimi ir aplinkiniais.

Kartais moteriai yra sunku suprasti savo jausmus ir savo pasirinkimų motyvus, nes vaikystės patyrimai būna paslėpti giliai viduje, užmaskuoti ir beveik pamiršti. Neretai apie patirtas traumas ir išgyvenimus gali byloti kūno reakcijos, tokios kaip skausmai, spazmai, įtampa. Terapijos metu iš pasąmonės gelmių yra ištraukiami visi vaikystės patyrimai, išgryninama ir įvardijama kitų žmonių primesta norma ir pagaliau atlaisvinama vieta naujiems patyrimams ir įspūdžiams. Tik tokiu atveju moteris vėl gali pradėti kvėpuoti pilna krūtine ir pradėti gyventi savo svajonių gyvenimą ir išdrįsti būti pakankama, laiminga ir laisva.