Kaip moteris gali išsilaisvinti nuo giminės moterų nešamo skausmo?
Visos moterys nori būti laimingos, mylimos, gerbiamos, turėti darnią šeimą, įdomų ir gerai apmokamą darbą, turėti laiko sau ir spėti pasirūpinti savo išvaizda. Jos nori turėti pasirinkimą, ką jos nori ir gali veikti gyvenime, ar spėti aprėpti visas veiklas, o gal susifokusuoti į kažkurią vieną, o kitas išbraukti iš gyvenimo. Šiuolaikinė moteris nori jaustis laisva ir nebūti smerkiama, kad pasirinko karjerą, o ne vaikų auginimą, arba atvirkščiai, liko namuose ir rūpinasi šeima, o ne prapuola ofise nuo ryto iki vakaro. Moteris nori jaustis užtikrintai ir būti suprasta, jei pasirenka būti viena be partnerio, arba atvirkščiai, gyventi ilgai ir laimingai su tuo žmogumi, kuris tinka būtent jai.
Deja, bet šiuolaikinis pasaulis ir jo kultūra dažnai būna pernelyg nurodantis moterims, ką jos privalo daryti, spėti, kaip atrodyti. Daliosios ir silpnosios lyties atstovės jaučia milžinišką spaudimą iš išorės, tad kartais vienas iš pagrindinių būdų, kaip jį atlaikyti, būna šeimos palaikymas ir patirties sėmimas iš šeimos moterų gyvenimo. Juk kiekviena mergaitė nuo vaikystės stebi savo motiną ir jos rolę šiame pasaulyje, bendravime su kitais žmonėmis, savo šeimos kūrime ir santykiuose su vaiko tėvu. Tai, ką ji stebi, yra įrašoma į jos vidinę normą, jos gyvenimo supratimą ir tampa tarsi kelrodžiu po suaugusiųjų pasaulį.
Jeigu mergaitė augo šeimoje, kur motina buvo mylima, mylinti, rūpestinga ir švelni, tai tos savybės ir aplinkybės ir bus vaiko siekiamybė. Jeigu mergaitė matė švytinčias savo mamos akis, klausė tėvo švelnių žodžių apie savo žmoną, matė darnią ir stiprią šeimą, kurioje visi nariai buvo vienodai mylimi ir palaikomi, motyvuojami ir gerbiami, tai toks šeimos ir viso gyvenimo modelis bus suprantamas kaip norma, į kurią mergaitė jau suaugusi orientuosis, ko sieks. Ji žinos savo vertę ir savo vietą šiame pasaulyje, jai bus žymiai lengviau pasiekti savo svajonių.
Visai kitaip klostysis gyvenimas, jeigu mergaitė nuo vaikystės matys mamos skausmą, kančią, nepasitenkinimą savo gyvenimu. Kartais skausmas ir kančia yra perduodami iš kartos į kartą, neva visos moterys taip gyvena, reikia prisitaikyti ir kentėti. Iš tikro vaikystės neigiami patyrimai ir išgyvenimai tikrai gali iškreipti sveiką pasaulio matymą ir suvokimą, į normą įrašyti žalingą ir labai traumuojantį iškreiptą savęs suvokimą ir bendravimą su aplinkiniais žmonėmis, žemą savivertę ir iš to sekantį nuo pradžių pasmerktą bendravimą su partneriu. Visas šitas skausmas gali būti ilgai neįvardijamas ir nesuprantamas kaip netinkamas, ypač jeigu vaikas augo jo apsuptas, taip augo visos giminės moterys, šalia nebuvo kitokių pavyzdžių ir pagalbos. Tik didžiulis nuovargis, perdegimas ir nepasitenkinimas gyvenimu gali išduoti, kad vis tik kažkas yra ne taip, laimė ir džiaugsmas yra nepasiekiami.
Neretai moterys į terapiją ateina vedamos vidinės nuojautos, kad nori pakeisti savo gyvenimą, bet nežino nei nuo ko pradėti, nei gali tiksliai įvardinti netinkančių skaudulių ir problemų. Terapijos metu saugioje aplinkoje iš pasąmonės gelmių yra ištraukiami visi neigiami vaikystės patyrimai ir išgyvenimai, išgryninamos ir įvardijamos įsisąmonintos normos, žiūrima, iš kur jos atėjo ir kokią rolę atlieka moters gyvenime, kokią žinutę neša ir ar yra tinkamos, o gal kaip tik žalingos ir traumuojančios. Tik taip atlaisvinama vieta naujiems patyrimams ir pojūčiams, klojami naujų normų pamatai ir sudaromos sąlygos savų svajonių ir troškimų atsiradimui ir įgyvendinimui. Tik taip įmanoma atsikratyti savo giminės moterų nešamo skausmo ir pagaliau pradėti gyventi savo svajonių gyvenimą ir būti laiminga.
