Kodėl vidinė būsena svarbesnė už planus ir tikslus?
Dauguma mergaičių vaikystėje tikrai yra girdėjusios frazes, kad jos gali ir turi svajoti drąsiai, žinoti, ko jos nori ir tada tikrai ateityje jos pasieks visų savo tikslų. Tėvai nuoširdžiai linki savo dukroms būti stipriomis ir nepriklausomomis, nebijoti garsiai reikšti savo nuomonės, būti lyderėmis net ir vyrų aplinkoje ir gyventi savo svajonių gyvenimą. Taip pat jie norėtų, kad jų dukra išliktų švelni ir empatiška, suprastų savo ir aplinkinių žmonių poreikius ir išgyvenimus, turėtų didelę ir kilnią širdį, kurioje tilptų švelnumas ir meilė sau ir aplinkiniams. Jie svajoja, kad dukra sutiks savo svajonių princą, kuris mylės ją ir rūpinsis, leis pasijausti karaliene su visu pasauliu prie kojų. Tėvai iš visos širdies bando skiepyti savo dukrai teisingas vertybes ir į platųjį pasaulį išleisti jau moterį, kuri turi tvirtą vertybinį stuburą ir aukštą savivertę, kuri žino, ko ji nori ir kaip to pasiekti, kuri vertina save ir aplinkinius ir ieško tokio partnerio, kuris atitinka jos lūkesčius ir reikalavimus.
Aprašytas gyvenimo paveikslas yra beveik idealus ir tikrai patrauklus. Deja, bet neretai moterys gyvena visai kitokį gyvenimą, nors svajonės ir yra panašios. Jos tikrai nori būti stiprios ir nepriklausomos, jos trokšta mylėti ir būti mylimos, gerbti ir būti gerbiamos. Jos lyg ir žino visą teoriją, bet gyvenimo praktika vėl ir vėl palieka jas vienišas, įskaudintas, nesuprastas, nemylimas. Kodėl gi taip atsitinka?
Svajonės ir norai moters gyvenime yra be galo svarbūs, bet jie gali ir likti tik norais, jei vidinė būsena jų neatitinka. Vidinė būsena yra tarsi signalas, kurį gaudo moters aplinka. Jeigu viduje yra nerimas, baimė, neužtikrintumas, žema savivertė, tai net gražiausi ir tyriausi troškimai taip ir liks neišpildyti ir nerealizuoti. Reikia pradėti keisti vidinę būseną, o tik tada pasaulis aplink pradės keistis ir stebinti.
Labai dažnai moteris gali nesuprasti, kur slypi jos problemos, kokią naštą ji nešioja savo viduje, kokius signalus siunčia aplinkiniam pasauliui. Ji gali manyti, kad jau yra stipri, nepriklausoma, nešanti visą krūvį ant savo pečių, viską kontroliuojanti. Ji gali manyti, tad šitie jos sugebėjimai yra jos privalumai ir stiprybės išraiška, bet begalinis nuovargis, nepasitenkinimas savimi bei aplinkiniais, kritikos netoleravimas ir žema savivertė sufleruos, kad kažkas gyvenime vyksta ne pagal iš anksto numatytą planą.
Vidinė būsena yra mūsų vaikystės ir jos metu išgyventų traumų ir patyrimų atspindys. Tai, kokią vaikystę turėjo mergaitė, formuoją jos vertybinį stuburą, mąstyseną, savivertę ir santykį su ja supančiais žmonėmis ir visu pasauliu. Mergaitė, užaugusi pagarbioje, šiltoje, mylinčioje šeimoje pasauliui sius tokius pat signalus. O ta, kuri visą vaikystę jautėsi nemylima, nesuprasta ir nereikalinga, net jei svajos apie meilę ir sėkmę, vis tiek jaus tik begalinį nuovargį ir neišpildytų lūkesčių pasekmes.
Terapijos metu įmanoma surasti savo vidinės būsenos neatitikimo ir disharmonijos priežastis, įvardinti jas ir pagaliau padėti į šoną, atlaisvinti savo vidų naujiems patyrimams, pojūčiams ir signalams. Tik taip galima pradėti naują kelionę savo laimės ir harmonijos link, pradėti mylėti save ir rasti tą žmogų, kuris mylės, gerbs ir padės gyventi savo svajonių gyvenimą.
